Psichologinė pagalba Vilniuje, internetu https://psichologas.psichoterapeutas.eu Psichologė Rasa Aukštuolytė Sat, 29 Aug 2020 12:51:53 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=5.2.16 Kas yra KET? https://psichologas.psichoterapeutas.eu/2019/08/23/kas-yra-ket/ Fri, 23 Aug 2019 09:56:09 +0000 https://psichologas.psichoterapeutas.eu/?p=125

Kognityvinė elgesio terapija (KET) – tai šiuolaikinis, pagrįstas mokslinais įrodymais, pasiteisinę praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis gydymo metodas padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms – net jei tie sutrikimai vargina ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais bei kitomis žinomomis priemonėmis. KET galima taikyti ir su vaistais ir be jų, o jos efektas išlieka ilgam – dažnai visam gyvenimui.

Kognityvinės elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. Tačiau akivaizdu tai, kad skirtingi žmonės, patekę į tokią pačią situaciją, gali ją suvokti skirtingai ir todėl išgyventi skirtingus jausmus. Taigi, vienas iš svarbiausių kognityvinės elgesio terapijos tikslų yra suvokti kliento mąstymo ypatumus ir kaip jie lemia blogą jo savijautą, bei padėti keisti mąstymą ir elgesį taip, kad simptomai ir problemos išnyktų, o žmogaus funkcionavimas šeimoje, darbe bei platesniame socialiniame kontekste atsistatytų.

Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai. Negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas (atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas) ir neadaptyvų elgesį (t. y. žmogus nesistengia gauti norimo darbo). Tokia situacija (nepasitenkinimas turimu darbu arba jo neturėjimas) savo ruožtu vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas. Atsiranda taip vadinamas „ydingas užburtas ratas“.

KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant – pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui. Žmogus išmoksta kitu, jau žymiai geresniu būdu tvarkytis su simptomais, psichologinėmis ar santykių problemomis, panašiai kaip visam gyvenimui išmokstama važiuoti dviračiu.

Parengė sveikatos psichologė Erika Černiauskienė ir gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas

]]>